bisavu s.m.
0.1 bisavi, bisavu.
0.2 Lat. mediev. bisavum (DELI2 s.v. bisavo).
0.4 Cit. tutte le occorrenze.
0.5

0.8 AScobar: bisavuvisavu.
Valla: ø.
0.8 BDel Bono: bisavu.
Vinci: ø.
Pasqualino: bisavu.
Mortillaro: bisavu.
Biundi: ø.
Traina: bisavu.
Macaluso Storaci: ø.
VS: visavu.
0.8 CTLIO: bisavo.
0.9 Mario Pagano 18.01.2024.
ISSN 2975-111X
1 [Parentele] Bisnonno.

[1] ValMaxXIVU - Accursu di Cremona, Valeriu Maximu, ms. A, [IV, 1, 6], vol. 1, pag. 149.16: issu era statu consulu cinqui volti et sou patri et sou avu et sou bisavu multi fiati... || Cfr. Val. Max., IV, 1, 5: «Fabius vero Maximus, cum a se quinquies et a patre, avo, proavo maioribusque suis...».

[2] InventarioPaternoXVIA - Inventario di A. Paternò, XXX, pag. 57.21: lo quali processu fichi lu condam misser Joanni di Paternò lo Vechu, meu bisavu, chi su circa anni chentu...

1.1 Estens. Antenato.

[1] Dialagu1315c.- Iohanni Campulu, Libru de lu Dialagu de sanctu Gregoriu, QUARTU LIBRU, pag. 143.5: A kista Tarsilla sì apparsi uno bisavu di sanctu Gregoriu, lu qualj era statu papa...

[2] VitiiVirtutiXIVB - Libru di li vitii et di li virtuti, [32], pag. 26.2: li avantaturi et luxingeri cercanu et dimandanu et sequitanu lu luru dampnu, perzò ki illi dichinu di luru zo ki non ausirianu diri, et per mentiri di luru et per bandiri luru oi luru bisavi.

[3] VitiiVirtutiXIVB - Libru di li vitii et di li virtuti, [61], pag. 70.27: Ma plui non porria homu cruciari ki diri: 'Certu vui dichitti veru'»; a ço aparteni lu peccatu di quilli ki cercanu advocati per luru laudari oi per bandiri li suoi bisavi.

[4] SCosmaDamXVP - SS. Cosma et Damianu, Vita, 34, pag. 44.7: Felichi papa, ki fu bisavu di santu Gregorius, fichi fari una nobili eclesia a Ruma ad hunuri di santu Cosma et Damianu.