urdicaru s.m.
0.1 urdicaru.
0.2 Da urdica (VSES s.v. ardìcula [ardicara]).
0.4 Att. unica.
0.5

0.8 AScobar: ø.
Valla: ø.
0.8 BDel Bono: ø.
Vinci: ø.
Pasqualino: ø.
Mortillaro: ø.
Biundi: ø.
Traina: ø.
Macaluso Storaci: ø.
VS: ø.
0.8 CTLIO: ø.
0.9 Mario Pagano 15.01.2020.
Data ultima revisione: 20.10.2024.
ISSN 2975-111X
1 Terreno coperto da ortiche; orticaio.

[1] SCorradoXVR - S. Corrado, Vita, 14, pag. 153.3: illu [[lu beatu Corradu]] si spuglau lu vestimentu et misisi nudu nudu intra unu urdicaru cum ruvecti miscati et voltandusi et girandusi ki si plagau per modu ki tuctu curria di sangui...